- pampėti
- 1 pampė́ti, pámpa (pámpia), -ė́jo 1. intr. Slnt, Klp, Sd, Ms, Škn, Sml bambėti, priekaištauti: Boba atsisėdusi vis pámpia, t. y. šneka J. Valgyk nepampė́jęs! Krš. Tėvas jau i teip pámpa, ka dideli pėdai Krtn. Virk greičiau, bo vyrai pradės pampė́ti! Ll. Ko čia pámpi, a nori į skūrą gauti?! Vvr. Ko pámpi kai ubagas, pupas pabėręs?! Rs. 2. intr. neaiškiai kalbėti, murmėti: Jei ką sakai, tai sakyk garsiai, o ne pampė́k! Pš. Šnekėk kai žmogus, ko čia pámpi sau po nosies! Škn. 3. tr., intr. plepėti, taukšti: Gana, nustok, ko čia niekus pampi! Ps. \ pampėti; papampėti
Dictionary of the Lithuanian Language.